Manhatanas, 2022-ieji. Turėjau dar vieną pasimatymą. Jo vardas buvo James.

Likus kelioms valandoms iki mūsų susitikimo supratau, jog man tiesiog gaila savo pusdienio. Atšaukiau ir palinkėjom vienas kitam sėkmės. Ne paslaptis, jog be manęs pas jį eilėje stovėjo daug kitų intriguojančių profilių. Nesvarbu ar partnerio ieškai New York'e ar Vilniuje pasimatymų realybė vienoda – per daug variantų ir nė vienas neatrodo vertas pastangų. Nepaisant to, buvau pasirengusi rimtiems santykiams, tik nebuvo su kuo.  Nebeatrodė prasminga praleisti valandų valandas susirašinėjimuose, kurie nevirsdavo į nieką arba tavo pašnekovas tiesiog pradingdavo. 

Tą dieną nuėjau į jogą, kur susipažinau su mergina. Ji pasidalino, kad taip pat yra vieniša, tačiau pati neieško. Tam ji pasamdė privatų matchmaker'į. Jokios programėlės, tik apgalvotas ir struktūrizuotas procesas į kurį nepatenka trumpalaikiai romanai. Ji papasakojo kokiais suderinamumo metodais vadovaujamasi ir greitai tapo aišku, kad tai visiškai kitoks priėjimas prie santykių. Ir tai vyksta privačiai.

Supratau, kad noriu Lietuvoje šį procesą padaryti prieinamu kitiems. Taip prasidėjo mano matchmaking kelionė. Akademijoje įgytas žinias pritaikiau sau ir radau gyvenimo partnerį. Sakoma, kad reikia išmokti daug pamokų kol sutinki savo žmogų, tačiau dabar tikiu, kad galima ir apeiti tam tikrus žmones. Eiti tiesiai prie to  su kuriuo galėsi būti savimi.

Dirbdama šioje srityje supratau, kad kliūtis retai būna variantų trūkumas. Priešingai – jų per daug. Trūksta aiškumo apie tai, ko iš tikrųjų reikia ir kokius modelius atsinešame iš ankstesnių santykių. Nežinome skirtumo tarp to, kas atrodo pažįstama ir to, kas iš tikrųjų mums tinka.

Patirtis įrodė, jog mums nereikia ilgo kandidatų sąrašo. Pakanka trumpo, tik apgalvoto. Tai ir yra „Shortlist" fokusas – suvesti tik su atrinktais kandidatais.

Roberta Šemetaitė-Miečė

Shortlist įkūrėja