Neuromokslas apie tai, kodėl prastai renkamės sau partnerius

Įsimylėjus išsijungia prefrontalinė smegenų žievė

Tai vienas dažniausiai pasitvirtinančių atradimų santykių neuromokslo srityje. Tyrimai rodo, kad meilė deaktyvuoja prefrontalinę smegenų žievę – struktūrą, kuri yra itin svarbi sprendimų priėmimui. Šis sumažėjęs aktyvumas gali paaiškinti, kodėl įsimylėjusiems žmonėms sunku objektyviai vertinti savo mylimo žmogaus charakterį. Tyrimai atskleidžia, kad ankstyvosiose meilės stadijose prefrontalinė žievė tampa mažiau aktyvi, o tai gali prisidėti prie impulsyvių ir idealizuotų romantiškų santykių. Jei niekur neskubi ir savo žmogaus nesieki rasti čia ir dabar, tai nesukelia nesklandumų. Tačiau, jei tikslas rasti partnerį ir kurti kartu ateitį, svarbu suprasti, kad pradžioje mums trūksta objektyvumo. Savęs iš šono nematome, tačiau tikrai teko stebėti iš šono draugus, kurie mūsų vertinimu ignoravo tam tikras savo partnerių savybes, kurias jūs nesunkiai pastebėjot.

Matchmaker'iai veikia ten, kur jūsų smegenys yra bejėgės: žvelgia iš šalies, visiškai aiškiai, be jokių emocinių trukdžių ir įgudusia akimi vertina ilgalaikį suderinamumą. Jie nėra tam, kad atimtų įsimylėjimo jausmą, jie greičiau padeda užtikrinti, kad žmogus, kurį įsimylėsite, iš tikrųjų yra to vertas.